Seniūnijos

Utenos miesto seniūniją sudaro Aukštakalnio, Ąžuolijos, Dauniškio ežero, Krašuonos, Smėlio, Taikos, Vyturių, Grybelių ir Vyžuonaičio ežero seniūnaitijos.

Aukštakalnio seniūnaitija. Aukštakalnio seniūnaitijai priklausanti teritorija: Aukštakalnio g., Bokšto g., Gaspariškių g., Kaimynų g., Naujasodžio g., Vilties g., Vyžuonėlių g.
Aukštakalnio seniūnaitijos seniūnaitė Ligita Reišienė, tel. 8 614 35161, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Išsilavinimas – aukštasis. Utenos rajono socialinių paslaugų centre direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams.
Ąžuolijos seniūnaitija. Ažuolijos seniūnaitijai priklausanti teritorija: Algirdo g., Ąžuolijos g., Bažnyčios g., Gegužės g., Kaštonų g., Kęstučio g., K. Ladygos g., Lankų g., Liepų g., Naujoji g., Nemeikščių g., Rasos g., S. Daukanto g., Tauro g., Tulpių g., Vasaros g., Viešos g., Varpo g., Vilniaus g., Utenio g., Žilvičių g., Draugystės a., Utenio a., Vytauto a.
Ąžuolijos seniūnaitijos seniūnaitė Regina Zapolskienė, tel. 8 670, 79217, el. [email protected].com Išsilavinimas – aukštasis. Vadovauja Utenos kraštotyros muziejaus padaliniui Laisvės kovų muziejui.
Dauniškio ežero seniūnaitija. A. Baranausko g., Ateities g., Aušros g., J. Basanavičiaus g. (Nr. 57-79 ir Nr. 58-72), Juozo Bartašiaus g., K. Donelaičio g., Maironio g., Mechanizatorių g., Meldų g., Mindaugo g., Palijoniškio g., Papievių g., Rašės g., Statybininkų g., Sudeikių g., Užpalių g. (poriniai Nr.), Vaižganto g. (Nr. 36-70), Žalioji g.
Dauniškio ežero seniūnaitijos seniūnaitis Valdemaras Žvirblis, tel. 8 687 55195, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Išsilavinimas – aukštasis. Pensininkas.
Grybelių seniūnaitija. Atgimimo g., Bočių g., Garažų g., Girių g., Grybelių g., Kovo 11-osios g., Miškininkų g., Pavasario g. (neporiniai Nr.), Pelkių g., Sakalų g., Šaltinių g., Ukmergės g., Žibuoklių g.
Grybelių seniūnaitijos seniūnaitė Vida Maišėnienė, tel. 8 612 02502, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Išsilavinimas – aukštasis. UAB „Vidista" direktorė, statybos vadovė.
Joneliškio seniūnaitija. Alyvų g., Daumanto g., Draugystės g. (Nr. 1-18), Jaunystės g., Joneliškio g., Lanko g., Parko g., Piliakalnio g., Pilies g., Šviesos g., Šilinės g., Šilinės skg.
Edgaras Skardžius, tel. 8 617 61749, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.m Išsilavinimas – vidurinis, UAB „Sigerija“ įgyta įmonių darbo organizatoriaus kvalifikacija, Utenos regioniniame profesinio mokymo centre - ūkininko. Ūkininkauja savo bitininkystės ūkyje.
Krašuonos seniūnaitija. Aukštaičių g., Dobilo g., Eglyno g., Kampo g., Krašuonos g., V. Kudirkos g., Ribninkų g., Tauragnų g.
Krašuonos seniūnaitijos seniūnaitis Gytis Stundžia, tel. 8 616 06647, el. p. [email protected] Išsilavinimas – aukštasis. UAB „Utenos komunalininkas" darbuotojas.
Smėlio seniūnaitija. Gedimino g., J. Basanavičiaus g. (neporiniai Nr. 81-129), Klonių g. (Nr. 2-15), Metalo g., Pakalnės g., Pienių g., Pramonės g., Pušynėlio g., Rožių g., S. Dariaus ir S. Girėno g., Sėlių g. (Nr. 1-11 ir Nr. 2-8), Smėlio g., Turgaus g., Ugniagesių g., Žalgirio g., Žemdirbių g., Žemdirbių skg., Žirgapievio g. (neporiniai Nr.)
Smėlio seniūnaitija

Taikos seniūnaitija. Taikos g.
Taikos seniūnaitijos seniūnaitė Jurgita Čereškienė, tel. 8 600 65585, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Išsilavinimas – aukštasis. Dirba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus specialistė.
Vyturių seniūnaitija. Bangos g., Bangelės g., Beržų, Hipodromo, J. Basanavičiaus g. (poriniai Nr. 76-132), Lapų g., Lauko g., Lauko skg., Pievų g., Rašytojų g., Raudesos g., Sėlių g. (Nr. 15-69 ir Nr. 12-62), Užpalių g. (neporiniai Nr.), Svajonių g., Vaižganto g. (Nr. 4A-34), Vestuvių g., Zarasų g., sodininkų bendrija „Jovaras", sodininkų bendrija „Šilelis"
Vyturių seniūnaitijos seniūnaitė Diana Tumėnienė, tel. 8 698 25896, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Išsilavinimas – aukštasis. Dirba Utenos vaikų lopšelyje-darželyje „Saulutė“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui.
Vyžuonaičio ežero seniūnaitija. Birutės g., Daržų g., Ežero g., J. Basanavičiaus g. (Nr. 1-47 ir Nr. 2-50), J. Biliūno g., L. Giros g., Kauno g., Kranto g., Kupiškio g., M. K. Čiurlionio g., Molėtų g., Palangos g., Paupio g., P. Cvirkos g., P. Eimučio g., P. Lukšio g., Rinkos a., Rūtų g., Sodo g., Stoties g., Šiaurės g., Šiaurės skg., Šilo g., Vyžuonų g., Žemaitės g., Žydų g., Žvejų g.
Vyžuonaičio ežero seniūnaitijos seniūnaitis Arvydas Ramelis, tel. 8 699 13178, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Išsilavinimas – aukštasis. UAB „ARRA Servis“ direktorius.

PASLAUGOS

Atgal

Kontaktinė informacija

Geografiniai duomenys. Daugailių seniūnija yra šiaurės-rytiniame Utenos rajono pakraštyje, apipus kelio Utena-Zarasai. Seniūnijos plotas 135,4 km². 48% seniūnijos teritorijos užima žemės ūkio naudmenos, 33% - miškai, 19% - vandenys ir kitos paskirties žemės. Seniūnijos kaimai: Antandraja, Antilgė, Aukštuolės vienkiemis, Bajoriškiai, Bernotiškės, Blusiškės, Brinkliškės, Daržiniai, Daugailiai, Degsnelė, Degsnys, Drąsėnai, Dubnai, Duobiai, Garniai, Gateliai, Gojus, Janapolis, Juknėnai, Kubiliai, Kuosiškės, Latviškės, Maneičiai, Mediniškės, Mikolojūnai, Moniškis, Narutiškio vienkiemis, Narvydžiai, Naujakiemio vienkiemis, Nečėnai, Noliškis, Nuodėguliai, Paberžė, Pakryžė, Papelėkė, Pikčiūnai, Pliupai, Polekniškis, Purviniškis, Radeikiai, Rukliai, Salos, Staškūniškis, Stumbrė, Šėšėliai, Šikšniai, Šiožiniai, Šlaitai, Šlekiškės, Šlepečiai, Taukeliai, Vėriškės, Voliškis, Zabalina, Zastronas, Žadavainiai.

Heraldika. Daugailių herbas - mėlyname herbinio skydo lauke sidabrinis raitelis ant sidabrinio žirgo su auksiniais krepšiu per petį ir pentinais, trimituojantis dešinėje rankoje laikomu auksiniu pašto ragu. Dailininkė Vida Navikienė šį herbą sukūrė 2004 m.
Miestelis anksčiau herbo neturėjo. Pro Daugailius 1836 m. buvo nutiestas Peterburgo-Varšuvos plentas, įsteigta pašto stotis, kuri suvaidino svarbų vaidmenį miestelio istorijoje, ir labai prisidėjo prie krašto augimo. Todėl miestelio herbe nutarta pavaizduoti senovinį paštininką - raitelį su pašto krepšiu ir ragu. Daugailių herbą Heraldikos komisija aprobavo 2004 m. liepos 15 d., o Lietuvos Respublikos Prezidentas savo dekretu patvirtino 2004 m. rugpjūčio 3 d.

Istorija. Miestelio pradžia laikytinas prie Indrajų ežero Daugėlų įkurtas Staškūniškio dvaras. Dabartinėje miestelio teritorijoje, dvaro savininkams skyrus žemės valstiečiams, pradėjo formuotis kaimas, kuris nuo 1745 m. jau vadinamas miesteliu. Manoma, jog pirmoji miestelio bažnyčia pastatyta XVII a. pabaigoje ant piliakalnio. Antroji bažnyčia, taip pat stovėjusi ant piliakalnio, pastatyta 1766 m.
1836 m. per Daugailius nutiestas Sankt Peterburgo-Varšuvos traktas, 19-ąjame kilometre nuo Utenos, Daugailiuose pastatyta arklių pašto stotis ir užvažiuojamas kiemas.
1883 m. Dusetų klebono A.Rumševičiaus iniciatyva pastatyta dabartinė medinė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia. XIX a. carinei valdžiai uždraudus lietuvišką spaudą, Daugailiuose ir aplinkiniuose kaimuose veikė sklaptos lietuviškos mokyklos.
Pirmojo pasaulinio karo metais Daugailiai nukentėjo nuo gaisrų - sudegė pašto stoties pastatai, dalis miestelio. 1918 m. pasitraukus kaizerinės Vokietijos kariuomenei, Daugailius užėmė bolševikai. 1919 m. birželio 3 d. Lietuvos kariuomenė išvadavo miestelį. Daugailių kapinėse palaidota 16 žuvusių Lietuvos karių ir pirmasis Lietuvos karo mokyklos leitenantas J.Sidaravičius.
Nepriklausomos Lietuvos metais Daugailiuose veikė 6 komplektų pradžios mokykla, bankelis, kelios parduotuvės, 3 vilnos karšyklos, linaminė, amatų dirbtuvės. Veikė Pavasario draugijos įkurtas muziejus, jaunalietuvių choras, biblioteka. 1939 m. kunigas K.Mozūras pasirūpino, kad Daugailiai taptų parapija.
II pasaulinis karas nuniokojo miestelį - sudegė daug pastatų, pokario metais bolševikai deportavo nemažai miestelio ir apylinkių gyventojų. Daug Daugailių ir aplinkinių kaimų gyventojų žuvo, dalyvaudami ginkluotos rezistencijos pasipriešinimo sovietinams okupantams judėjime.

Įžymūs Daugailių krašto žmonės

Istorikas profesorius Pranas Čepėnas
Filosofijos mokslų daktaras kunigas Jonas Čepėnas
Rašytojas Anatolijus Kairys
1991 m. sausio 13-ąją žuvęs Algimantas Petras Kavoliukas
Žurnalistas, visuomenės veikėjas Bronius Kviklys
Medicinos profesorius Vladas Kviklys
Lietuvos karuomenės generolas Vladas Mieželis
Poetas Antanas Miškinis
Vertėjas, pedagogas, vadovėlių autorius Motiejus Miškinis
Dvasininkas, mokslininkas, žurnalistas prelatas Juozas Prunskis
Arkivyskupas Mečislovas Reinys
Gydytojas ir filantropas Jokūbas Šimkevičius
Poetas Jonas Šiožinys
Išeivijos visuomenininkas, teisininkas, pulkininkas Jonas Šlepetys
Daktaras, ekonomistas, ūkio ir politikos istorikas Albertas Tarulis
Architektė-restauratorė, kraštotyrininkė Zita Vanagaitė

www.daugailiai.lt

Atgal

Kontaktinė informacija

Heraldika. Kuktiškių herbas -auksiniame lauke raudonas kukutis su raudonai juodu kuodu, sparnais ir uodega. Snapas, akis ir kojos sidabriniai. Herbo etalono autorė - dailininkė Vida Navikienė.
2002 m. liepos 4 d. herbą dekretu Nr. 1829 patvirtino Lietuvos Respublikos Prezidentas.

Istorija
Kuktiškės yra įsikūrusios apie 14 km į pietryčius nuo Utenos. Pro miestelį teka upė Kuksa. Iki 20 a. pradžios miestelis buvo vadinamas Kukutiškiais. Nuo 19 a. vidurio iki 20 a. vidurio miestelis buvo valsčiaus centras.
Vietovardis žinomas nuo 14 a. pabaigos. Įsteigus Vilniaus vyskupiją, Jogaila Kuktiškes padovanojo Vilniaus vyskupui. 1604 m. vyskupo A. Vainos rūpesčiu buvo pastatyta pirmoji Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčia. Nuo 16 a. minimas ir dvaras. Vyskupijos nuosavybe miestelis buvo iki 1841 m. 18 a. pradžioje dvarui priklausė prie jo įsikūręs Kuktiškių miestelis, 20 kaimų, 22 vienkiemiai, 30 ežerų, 167 valakai žemės ir 147 valstiečiai, ėję baudžiavą dvare. Vilniaus vyskupijos turtą padalinus į 12 raktų, Kuktiškių dvaras tapo vienu iš jų. Miestelyje veikė parapinė pradžios mokykla. Nuslopinus 1863 m. nacionalinį išsivaduojamąjį sukilimą, buvo įsteigta rusiška valdinė pradžios mokykla. 1898-1900 m. klebono K. Valiūno ir parapijiečių rūpesčiu bei lėšomis buvo pastatyta nauja ir dabar veikianti medinė bažnyčia. Joje sukaupta vertingų bažnytinio meno dailės kūrinių - 1863 m. Vilniaus meistro A. Zimodro pagamintas medinis, polichromuotas altorius, kuris buvo atkeltas iš kapinių koplyčios. Pažymėtinas ir 1790 m. dailininko P. Rozelino nutapytas "Marijos su kūdikiu" paveikslas. Bažnyčios šventoriuje ir jos viduje yra žinomo liaudies menininko A. Deveikio išdrožti kryžiai.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, miestelis liko valsčiaus centru. Gyventojų surašymo duomenimis, 1923 m. jame gyveno 429, dvare - 25, geležinkelio stotyje - 27 gyventojai. Kuktiškėse buvo valsčiaus savivaldybė, pradžios mokykla, sveikatos punktas, vaistinė, policijos nuovada, paštas, parduotuvės, biblioteka su skaitykla, šaulių namai su sale ir kt. 1928 m. Kuktiškių parapijai priklausė 4 418 tikinčiųjų. 1940 m. miestelyje buvo apie 500 gyventojų.

www.kuktiskes.lt

Atgal

Kontaktinė informacija

Geografiniai duomenys. Leliūnų seniūnija yra Utenos rajono pietvakariuose. Plotas 153 km². Kaimai: Adomiškis, Aknystėlės Aleksiejiškis, Antakalnis, Antalgė, Apvydžios, Aukštagiriai, Aukštakalnis, Avižieniai, Ažudėlės, Ažugiriai, Ažugirka, Ąžuolija, Ažuskardžiai, Bajoriškės, Baltučiai, Baravainiai, Biržinė, Budreikėlės, Bulinskiai, Čiviškiai, Davainių Giria, Degsnelė, Deguliai, Dirvoniškis, Dubės, Eiželiškiai, Ežeraičiai, Gaspariškis I, Gaspariškis II, Girelka, Gučiavietė, Guleliai, Ilgalaukis, Ingeliškis, Jasonys Kaliekiškis, Karalinava, Karčiupys, Karveliškis, Kastulina, Kryliai, Krunkiškis, Kudrė, Kvoseliai, Labeikiai, Lankelės, Ledninkas, Lementiškis, Liaumuškos, Liveikiai, Lukna, Margavonės, Margės, Maželiškiai, Mediniai, Mediniai, Meldiniai, Meldučiai, Miliūnai, Mirkėnai, Miškiniai, Narkūnai, Naujasodis, Noliškis, Paberžynė, Padborka, Pagiriai, Pagojė, Pagranda, Pailgis, Pakalniai, Pakermėžys, Paluknis, Pamedinė, Paplentė, Paringis, Patalė, Patiltė, Patošė, Pavidinkstė, Piliakalnis, Pilkiškės, Radutė, Razrivka, Sabelkai, Saldotiškis, Skrebiškiai, Stabulankiai, Stabulankiai, Stainiškis, Strazdakalnis, Sūngailiškis, Šaltupys, Šeibokiškis, Šileikiai, Šilinė, Šlapios, Tautgiriai, Tirmūnai, Utenėlė, Vaikutiškis, Vaitkūnai, Vareikiai, Varnaraistis, Velbiškės, Vieteikiai, Viskėnai, Vitkūnai, Vosgėliai, Zablatiškiai, Zarankiškis, Žirgapievis, Žvyrinka.

Heraldika. Leliūnų herbas - skydo žaliame lauke ant auksinio stulpo uždėtas raudonas skydas su sidabriniais vargonais. Herbo etalono autorė - dailininkė Vida Navikienė. Vargonai Leliūnų miestelio herbe pavazduoti neatsitiktinai - 1813 m. kunigo Antano Masaičio rūpesčiu į Leliūnų bažnyčią buvo atgabenti garsioje Gebelio vargonų firmoje Karaliaučiuje pagaminti 21 registro vargonai. XX a. pradžioje šie vargonai buvo vieni pirmųjų pneumatinių vargonų Lietuvoje. Šiuo metu Leliūnų Šv. Juozapo bažnyčioje esantys vargonai lakomi bene geriausiais iš senųjų instrumentų Lietuvoje.
2004 m. gegužės 25 d. herbą Lietuvos Respublikos Prezidentas patvirtino dekretu Nr. 81.

Istorija. Leliūnų miestelis, seniūnijos centras, įsikūręs abipus Zarasų-Kauno plento, prie Anykščių rajono ribos, 13 km nuo Utenos miesto. Leliūnų gyvavimo pradžia sietina su dvaru, kuris minimas XVII a. Nuo 1919 - 1950 m. Leliūnai buvo valsčiaus, vėliau apylinkės, o nuo 1995 m - seniūnijos centras.
Pirmoji katalikų bažnyčia buvo pastatyta 1698 m., o 1788 m. pastatyta antroji - Šv. Juozapo parapijinė bažnyčia. Kunigo Masaičio pastangomis 1905 m. buvo pastatyta ir dabar veikianti gotikinio stiliaus raudonų plytų bažnyčia. Bažnyčioje esantys Karliaučiuje Gebelio fabrike pagaminti vargonai - vieni geriausių Lietuvoje. Jais grojo kompozitoriai Juozas Karosas, Juozas Strolia, Juozas Gruodis.
Pirmoji mokykla Leliūnuose įkurta jau 1853 metais. Uždraudus lietuvišką žodį, buvo uždrausta ir jos veikla. Atgavus spaudos laisvę, kunigo Antano Masaičio iniciatyva 1905 metais atkurta lietuviška pradžios mokykla. 1939 m. buvo pradėtas statyti šešių komplektų tipinis pradžios mokyklos pastatas, 1940 m. jau buvo pastatytas, bet jį įrengti sutrukdė karas. Karo metais mokyklos pastate vokiečiai buvo įrengę rusų karo belaisvių stovyklą. Po karo,1944 metais, Leliūnuose įkurta progimnazija. 1955/56 mokslo metais mokykla gavo naują, Leliūnų vidurinės mokyklos, vardą. Sumažėjus mokinių skaičiui, 2001 m. rugsėjį mokykla reorganizuota į pagrindinę, vėliau uždaryta.
Šiuo metu Leliūnų seniūnijoje gyvena apie 500 gyventojų. Veikia Utenos A. ir M.Miškinių viešosios bibliotekos Leliūnų padalinys, Utenos kultūros centro Leliūnų skyrius, Leliūnų socialinės globos namai.

Žymūs žmonės:

Vytautas Augustinas, fotografas.
Algimantas Baltakis, rašytojas.
Jonas Danyla, Lietuvos jėzuitų provincijolas.
Klemensas Gutauskas, Panevėžio katedros klebonas.
Juozas Karosas, kompozitorius, vargonininkas, dirigentas ir pedagogas.
Kazimieras Meškauskas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras.
Albertas Nargėlas, inžinierius elektrikas, technologijos mokslų daktaras.
Juozas Strolia, smuikininkas, kompozitorius ir muzikologas.

Vytauto Valiušio keramikos muziejus
www.leliunuseniunija.lt

Atgal