Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos konferencijų salė tą vakarą kvepėjo lavandomis. Salėje netrūko ir „lavandiškos“ – violetinės – spalvos. Taip Utena pasitiko „Atokias stotis“: su lavandomis, muzika, poetų eilėmis ir poetine nuotaika. „Atokios stotys“ – Lietuvos periferijoje ir emigracijoje gyvenančių lietuvių poetų almanachas – Utenoje buvo pasitiktas jau devintą kartą.