school and education

Tel.  +370 389 61600
Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Savivaldybės priimamasis: (8 389) 64041 Daugiau informacijos         Pasitikėjimo telefonas: (8 800 77472) Daugiau informacijos

  • Utenos rajono savivaldybė

    Utenos rajono savivaldybė

    Utenos rajono savivaldybės plotas – 1229 km². (užima 1,9 proc. Lietuvos teritorijos). Savivaldybės teritorijoje tyvuliuoja 186 įvairaus dydžio ežerai. Viešos želdynų teritorijos Utenos mieste - 225 ha. Utenos rajone yra 8 miesteliai – Daugailiai, Kuktiškės, Leliūnai, Saldutiškis, Sudeikiai, Tauragnai, Užpaliai ir Vyžuonos, 592 kaimai. Utenos rajone - 10 seniūnijų ir 44 seniūnaitijos. 

Mantas Navikas: „Nesirūpindami ekologija nesąžiningai elgiamės vaikų ir anūkų atžvilgiu“

2020 02 19 Mantas NavikasŽiema šiemet taip ir nepasivargino ateiti. Nors daugelis ir burnojo ant jos, bet, kaip sakoma, lazda turi du galus: po tokios žiemos reikės mažiau švarintis, mažiau rinkti šiukšlių, kurios, būdavo, pavasarį kaip grybai po lietais išlįsdavo nutirpus sniegui. Bet šiukšlių mieste nėra arba tik kai kur matosi raustančios iš gėdos ne vien dėl to, kad žiema nepaliko pėdsakų.

Mūsų miestas jaukesnis, švaresnis, tvarkingesnis tapo dėl mūsų pačių rūpinimosi švara ir tvarka. Džiugu matyti, kad daugiabučių namų kiemuose vėjas nebegainioja šiukšlių, prie konteinerių nebesikaupia atliekų kalnai, kad gerbiame nelengvą atliekų surinkėjų darbą ir rūšiuojame. Pilietiški uteniškiai patys imasi iniciatyvų paversti savo gimtąjį miestą tikru švaruoliu, kad jis patrauklus būtų ir čia gyvenantiems, ir svečiams.
Vienas tokių – uteniškis Mantas Navikas, visuomeniškai nusiteikęs, neabejingas miesto gyvenimui ir tikras Utenos patriotas.
Su Mantu kalbamės apie asmeninę patirtį rūšiuojant atliekas, rūšiavimo subtilybes svečiose šalyse, sveikuolišką gyvenimo būdą, susirūpinimą ateitimi ir jaunosios karto ugdymą.
Gerbiamas Mantai, tai kaip ten yra su sveika gyvensena ir atliekų rūšiavimu?
Sveika gyvensena dėl tam tikrų priežasčių pradėjau domėtis daugiau kaip prieš penkerius metus. Kadangi esu tolimųjų reisų vairuotojas, tai mokytis to, kas man įdomu, buvo nesunku. Tiesiog vairuodamas klausiausi tam tikros informacijos, kurią atsisiųsdavau iš interneto. Gerai suprantu žmones, kurie neturi laiko domėtis sveika gyvensena, ekologija ir iš nežinojimo kartais daro klaidų. Viena iš pagrindinių yra MASINIS ŠIUKŠLINIMAS. Dauguma žmonių tiesiog nesusidūrė su realia situacija, ar neturi informacijos apie DAROMĄ PASAULIUI ŽALĄ.
Ir aš rūšiuoti pradėjau ne iš karto, o tada, kai supratau kylančią grėsmę dėl mūsų neatsakingo šiukšlinimo, kai pats savo pastebėjimais ir vertinimu visa tai suvokiau. Pradėjau rūšiuoti namuose plastiką ir popierių, o netrukus papildomas maišelis plastikui atsirado ir vilkike. Iš pradžių nerimavau, ką pagalvos kiti vairuotojai, jei pamatys krūvą visokių maišelių, bet nugalėjo sveikas protas.
Šiuo metu namuose pradėjau rūšiuoti ir maisto atliekas bei biologiškai skaidžias medžiagas. Dėl to labai džiaugiuosi, nes jos sudaro net apie 20 proc. atliekų (mano paskaičiavimu, komunalinės sudaro 35 proc., plastikas – 25 proc., popierius – 15 proc., stiklas – 5 proc.).
Jūs dalyvaujate įvairiose akcijose. Kokia labiausiai įsiminė?
Lietuvos sveikuolių sąjunga rengia 30 dienų iššūkius ir vienas iš jų buvo toks: per dieną 15 min. švarinti gamtą. Važiuodamas per įvairias šalis akcijoje išbandžiau save ir aš – labai patiko. Prisipažinsiu, apėmė keistas jausmas ir supratau, kad tikrai ne visi galėtų tai daryti. Nepaisant „ką kiti apie mane pagalvos“, buvo ir kita įdomi patirtis – pamatyti, kaip ir ką žmonės išmeta. Rinkdamas šiukšles pastebėjau begales saldainių popierėlių, plastikinių kotelių nuo ledinukų, o didžiąją dalį šiukšlių sudaro įvairiausios pakuotės iš greito maisto restoranų. Numestą kavos puodelį pamatai, bet šiaudelio plastikinis įpakavimas taip ir lieka mūsų brangiojoje žemėje.
Dar viena didelė problema – cigarečių filtrai. Prisipažinsiu, man buvo naujiena, kai sužinojau, kokią žalą šios rūšies šiukšlės daro gamtai ir, žinoma, mums.
Jums dažnai tenka važiuoti į svečias šalis. Kokia situacija ten su rūšiavimu ir šiukšlinimu?
Mane labai neramina tai, kad važiuodamas susiduriu su problema, kai kelyje nėra kur išmesti plastiko. Juk su vilkiku bet kur neprivažiuosi. Bet taip yra ne visur ir ne visada. Mano maršrute dažna šalis Lenkija, kur šie reikalai yra puikiai tvarkomi. Lenkijoje vos ne kiekvienoje degalinėje, poilsiavietėje yra rūšiavimo šiukšliadėžės. Vokietijoje, mano pastebėjimu, ši situacija prastesnė. Italijoje panašiai: nors šioje šalyje buvau senokai, bet ten su šiukšlėmis visuomet buvo didelės problemos.
Dar viena lankoma šalis – Rusija. Rusijai, mano supratimu, dar yra kur pasistengti. O štai Baltarusijoje man patinka: matyti, kad žmonės sąmoningėja ir domisi rūšiavimu.
Baisiausia situacija yra pasieniuose, nes ten nėra pakankamai konteinerių. Dėl to dauguma vairuotojų šiukšles meta į kelkraščius. Džiugu, kad pastaraisiais metais ir pasienyje konteinerių daugėja, jau yra galimybė šiukšles išmesti tvarkingiau. Bet dažniausiai nepakanka vairuotojų sąmoningumo, kad nešiukšlintų po savo kojomis.
Norėčiau, kad ir Lietuvos degalinėse atsirastų rūšiavimo šiukšliadėžės. Labai džiaugiuosi, kad Utenos mieste įrengiami požeminiai konteineriai ir atsirado talpos maisto atliekoms, biologiškai skaidžioms medžiagoms bei tekstilei.
Ar nesijaučiate kartais kovojantis su vėjo malūnais?
Kova nėra pats geriausias sprendimas. Niekada nebus taip, kad visiems įtiksi. Gyvenimas parodė, kad geriausia gerus darbus daryti tyliai arba kartu su bendraminčiais. Bet vykstant įvairioms akcijoms, piketams, aš stengiuosi dalyvauti ir parodyti žmonėms, kad ekologinė tema – aktuali visiems mums.
Bet norint pasiekti užsibrėžtų tikslų, pirmiausia (ir svarbiausia) reikia pradėti nuo savęs.
Kaip manote, ar ateinančios kartos bus draugiškesnės gamtai? Kaip jums sekasi mokyti savo vaikus rūšiuoti?
Manau, kad nerūšiuodami, nesirūpindami ekologija nesąžiningai elgiamės vaikų, anūkų atžvilgiu. Nesinorėtų, kad mus būsimos kartos laikytų pačia nesąmoningiausia visuomene. O kas, jei taip atsitiks: ar būsime teisiami už tai?
Man elektronikos įrangos, baterijų, akumuliatorių ir lempučių rūšiavimas yra pats smagiausias dalykas, nes tai padaryti man padeda keturmetis sūnus. Jam kaip žaidimas – smagu atrinkti ir mesti daiktus į tam skirtas angas.
Dėkingas ir dvylikametei dukrai, kuri supranta mane, domisi šia problema ir stengiasi atliekas rūšiuoti.
Mažamečiai ir jaunimas jau mato gerus pavyzdžius ugdymo įstaigose. Jose yra rūšiavimo šiukšliadėžės, apie tai daug kalbama, mokyklose vyksta įvairios akcijos.
Ateina karta, kuri turėtų pakeisti senus įpročius. Jie keis pasaulį. Tik gaila, kad mūsų vaikai turės iškuopti visą mūsų šiukšlyną. Todėl noriu palinkėti jiems geranoriškumo, stiprybės ir kantrybės, o mums – sąžiningumo, meilės vaikams, anūkams bei gamtai.
Ačiū už pokalbį.


38

Vykdomi projektai


15

2019 m. įvykdyti projektai

Savivaldybės priimamasis

+370 389 64041