2020 metais Utenos rajono savivaldybėje kilo 82 gaisrai, tai yra 50 proc. mažiau, nei 2019-aisiais metais. Pernai gaisrų daugiausiai kilo kaimo vietovėse – 56, mieste – 26. Kaip ir kasmet, daugiausiai Leliūnų ir Utenos seniūnijose. Pernai gaisruose nežuvo nei vienas žmogus, o 2019 ir 2016 metais žuvo po vieną, 2017 ir 2018 metais – po du žmones.
Būkime atsargūs ant ledo
Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 15 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur jame įšąla medžių šakos ir kiti daiktai, o taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Netvirtas ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliukai, yra šaltiniai.
Ugniagesiai gelbėtojai: kuo reikia pasirūpinti, kad nekiltų gaisras
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, daugiausia gaisruose žūsta kaimo gyventojai. Ugniagesių statistikos duomenimis, per nepilnus 12 mėnesių gaisruose žuvo 92 žmonės, net 70 – juose žuvo kaimo vietovėse.
„Skaudžių gaisrų skaičius auga, nes beveik pusė gyventojų kaime dar nėra įsirengę autonominių dūmų detektorių. Be to, šiemet dėl koronaviruso pandemijos valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai nebegali lankyti gyventojų ir patarti jiems, kaip susitvarkyti krosnis, elektros instaliaciją, paaiškinti, kad būtina išsivalyti dūmtraukius ir įsigyti dūmų detektorius. Beveik visi žuvusieji namuose neturėjo šių prietaisų, nors didžiąją dalį jų dūmų detektoriai galėjo perspėti apie kilusį gaisrą, tai būtų ne vienam padėję išsigelbėti“, – sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininko primena A. Gudžiauskas.