PATVIRTINTA Utenos rajono savivaldybės tarybos
2005 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr.T-121

GYVŪNŲ GLOBOS, LAIKYMO IR NAUDOJIMO
TAISYKLĖS UTENOS MIESTE IR RAJONE

I. TAIKYMO SRITIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo Utenos mieste ir rajone taisyklės (toliau taisyklės) parengtos vadovaujantis šiais teisės aktais:

1.1. Lietuvos Respublikos Veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr.2-15; 1999, Nr.90-2639; 2000, Nr.61-1804);

1.2. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymu (Žin., 1997, Nr.108-2728; 2000, Nr.61-1808; 2001, Nr.99-3521; 2003, Nr.74-3418; 2004, Nr.25-753);

1.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 23 d. nutarimu Nr. 325 “Dėl Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo įgyvendinimo” (Žin., 1999, Nr. 28- 808);

1.4. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. 4-165 “Dėl gyvūnų vežimo taisyklių” (Žin., 1999, Nr. 58-1911; 2001, Nr. 5 (atitaisymas), 2001, Nr. 69-2493);

1.5. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 3D-234 “Dėl gyvulių registravimo ir identifikavimo taisyklių” (Žin., 2003, Nr. 60-2734; 2003, Nr. 100-4499; 2004, Nr. 29-941; 2004, Nr. 82-2950; 2004, Nr. 157-5746);

1.6. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTU (EB) Nr. 998/2003 dėl gyvūnų sveikatos reikalavimų, taikomų ne komerciniais tikslais vežamiems naminiams gyvūnėliams, ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 92/65/EEB

1.7. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. B1 – 109 “Dėl reikalavimų naminių gyvūnėlių pasui patvirtinimo” (Žin., 2004, Nr. 27 – 850).

1.8. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus ir Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio gydytojo higienisto 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 4-341/19 “Dėl įsakymu patvirtintų “Gyvūnų, leidžiamų laikyti daugiabučių namų butuose normų” keitimo” (Žin., 1999, Nr. 108-3171);

1.9. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. 117 “Dėl agresyvių šunų veislių sąrašo patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 32-1241);

1.10. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 242 “Dėl agresyvių šunų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo ir prekybos jais taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 56 - 2289);

1.11. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-217 “Dėl agresyvių šunų registravimo taisyklių bei asmenų, laikančių, veisiančių, dresuojančių agresyvius šunis ar jais prekiaujančių, mokymo programos patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 62-2838);

1.12. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2003 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1V-219/B1-548 “Dėl agresyvių šunų paėmimo ir realizavimo taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2003, Nr. 62-2839);

1.13. Lietuvos Respublikos valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1999 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 4 - 162 “Dėl prekybos naminiais gyvūnais taisyklių patvirtinimo” (Žin., 1999, Nr. 54 - 1757);

1.14. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. B1 - 1015 “Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų globos namams patvirtinimo” (Žin., 2004, Nr. 179 - 6654);

1.15. Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr.223 “Dėl Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 51 - 1974);

1.16. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 519/449 “Dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklių patvirtinimo ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 250/224 pakeitimo” (Žin., 2002, Nr. 100 - 4456);

1.17. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. 586 “Dėl laukinių gyvūnų naudojimo mokslo, kultūros, švietimo, auklėjimo ir estetikos tikslams taisyklių patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 111 – 4931; 2005, Nr. 4-78).

1.18. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 452/607 “Dėl vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimų patvirtinimo” (Žin., 2002, Nr. 1 – 14).

1.19. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 426 “Dėl mėšlo ir nuotekų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimų (LAND 33-99) patvirtinimo” (Žin., 2000, Nr. 8-217).

2. Taisyklės galioja Utenos mieste ir rajone. Jas privalo vykdyti visi fiziniai bei juridiniai asmenys.

3. Taisyklėse numatyti gyvūnų laikymo, priežiūros, higienos, sanitarijos, benamių gyvūnų gaudymo ir karantinavimo reikalavimai. Nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka bei atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą. Taisyklės gali būti papildomos ir keičiamos, atsižvelgiant į konkrečius miesto ir rajono poreikius, tarnybų, susijusių su gyvūnų priežiūra, veiklą bei kitus specifinius klausimus.

4. Šios taisyklės netaikomos vykdant policijos, gaisrininkų, žmonių gelbėjimo tarnybų užduotis, stichinių nelaimių likvidavimo metu.

II. PAGRINDINĖS TAISYKLIŲ SĄVOKOS

5. Gyvūno savininkas - kiekvienas fizinis (sulaukęs 16 metų, agresyvių veislių šunims – 18 metų) ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną.

6. Savininko valda – žemės plotas, kurį užima gyvenamasis pastatas (namas) ir juridiškai įteisintas žemės plotas (kiemas, sodas, daržas, ariama žemė, pievos, miškas, vandens telkiniai ir kt.) t.y. privatinės arba valstybinės nuosavybės teise valdomas žemės sklypas arba žemėnauda;

7. Šeima – sutuoktiniai, jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, taip pat motina arba tėvas, vieni auginantys vieną ar daugiau vaikų (įvaikių).

8. Uždara savininko valda – jo gyvenamosios ar ūkinės paskirties patalpos bei ne žemesne nei 1,5 m aukščio tvora aptvertas žemės plotas, iš kurio negali išeiti gyvūnas.

9. Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas. Daugiabučiame name gali būti ir negyvenamųjų patalpų - prekybos, administracinės, viešojo maitinimo ir kitos.

10. Bendrijos pirmininkas – fizinis ar juridinis asmuo, administruojantis gyvenamąjį fondą (seniūnijos, uždarosios akcinės bendrovės, administruojančios gyvenamuosius namus, individualių bei daugiabučių namų bendrijos).

11. Administravimas – bendrijos pirmininko visi atliekami veiksmai, būtini bendrojo naudojimo objektams valdyti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti.

12.Gyvenamasis namas – gyventi pritaikytas pastatas, kuriame daugiau kaip pusė naudingo ploto yra gyvenamosios patalpos.

13.Patalpos - gyvenamosios ir negyvenamosios patalpos, nustatyta tvarka įregistruotos Registrų centre.

14. Rakinamos patalpos – patalpos su vidiniu ir/ar išoriniu užraktu (butai, gyvenamieji namai, sandėliukai, šiltnamiai, ūkiniai pastatai, garažai ir kt.).

15. Voljeras – aptverta teritorija šunims laikyti.

16. Gyvūnai - visų rūšių laukiniai gyvūnai, taip pat gyvūnai, kurių auginimu ir laikymu rūpinasi žmogus.

17. Laukiniai gyvūnai - nuolat laisvėje gyvenantys bestuburiai ir stuburiniai gyvūnai bei jų populiacijos.

18. Naminiai gyvūnai - visi istoriškai prijaukinti (domestikuoti) gyvūnai.

19. Ūkinės paskirties gyvūnai - visi gyvūnai, laikomi ir veisiami maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbui ir kitiems tikslams.

20. Dekoratyviniai (kompanijos) gyvūnai – visi prijaukinti (domestikuoti) ar jaukinami laukiniai gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose, gamtininkų stotyse.

21. Benamiai gyvūnai - naminis gyvūnas, likęs be namų arba esantis už gyvūno savininko namų valdos ribų ir savininko neprižiūrimas, arba nelaimės ištiktas laukinis gyvūnas, kuriam laikinai būtina žmogaus globa.

22. Pavojingi gyvūnai - gyvūnai, kurie dėl biologinių savybių nuolat kelia pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.

23. Agresyvūs šunys – kovoms išvestų veislių šunys bei jų mišrūnai, taip pat kitų pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai, kurie kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai ar turtui. Jų sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (taisyklių 1 priedas).

24. Stambių veislių šunys – šunys, priklausantys ne “Dekoratyvinei veislei”.

25. Sarginiai šunys – šunys, laikomi objektams saugoti.

26. Gyvūno tapatybės nustatymas (gyvūno identifikavimas) - gyvūno atpažinimas pagal gyvūno pasą, tatuiruotės, ausų įsagų, įdago arba standartinės elektroninės tapatybės nustatymo priemonės numerį arba kitu būdu.

27. Gyvūno pasas – dokumentas, pagal kurį gyvūną galima aiškiai identifikuoti ir nustatyti jo atitikimą privalomiems Reikalavimams.

28. Kenksmingas elgesys su gyvūnais – gyvūno mušimas, tyčinis žalojimas, spardymas, užmušimas kankinant, erzinimas, gąsdinimas, ar kitoks streso kėlimas, vertimas pernelyg ilgai dirbti, pjudymas, peštynių organizavimas, veterinarinės pagalbos susirgusiam ar susižeidusiam nesuteikimas, transportavimas ar laikymas tai rūšiai nepalankiomis sąlygomis, operavimas nenuskausminus, sadistiniai veiksmai, taip pat gyvūno savininko leidimas atlikti tiesiogiai kenksmingus gyvūnui veiksmus.

29. Gyvūnų globa - žmogaus veikla, kuri tiesiogiai teigiamai veikia gyvūnų fizinę ir emocinę būseną (arba nesukelia jokių neigiamų pasekmių) - prieglobsčio suteikimas, rūpinimasis sveikata ir gerove.

30. Gyvūnų globos namai - objektas, kuriame laikomi benamiai gyvūnai.

III. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

31. Gyvūnus leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų.

32. Gyvūnai turi būti laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui.

33. Gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad visų gyvūnų laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei ar nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų, bus laikomasi higienos normų reikalavimų.

34. Savininko valdose gyvūnų laikymo statiniai, kuriems statyti nereikia leidimo ir projekto derinimo (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti ne arčiau kaip 1 m nuo kaimyninių sklypų ribos. Atstumai gali būti keičiami tik turint kaimyninių valdų savininkų raštiškus sutikimus.

35. Laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžiama tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.

36. Daugiabučiuose namuose viename bute leidžiama nuolat laikyti vieną suaugusį šunį ir vieną katę arba dvi kates, arba du šunis ir šuniukų arba kačiukų vadas iki 4 mėnesių.

Išimtis: Laikyti daugiau šunų ir kačių leidžiama gyvūnų savininkams, pateikusiems gyvūnų globos, kinologų arba felinologų draugijų rekomendacijas ir gavus Savivaldybės leidimą.

37. Iš buto į/iš laiptinę (-ės), koridorių (-iaus), lauką (-o) visus šunis būtina vestis su pavadėliu, o stambių veislių ir agresyvius šunis - su pavadėliu ir antsnukiu. Kates išnešti ant rankų arba specialiuose narveliuose, kuprinėse, galima vesti su pavadėliu.Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams. Prasilenkiant su kitais žmonėmis ar gyvūnais pavadėlis sutrumpinamas iki 1m.

38. Šuns ar katės (katės tik mieste) savininkas privalo turėti registracijos dokumentą, pagal kurį galima būtų gyvūną identifikuoti. Jei savininkas kontroliuojančiam asmeniui negali įrodyti, kad jo gyvūnas yra registruotas (o potencialūs pasiutligės platintojai – suskiepyti), pareigūnas turi teisę bausti ar surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

39. Gyvūnai turi būti sveiki. Ligoti gyvūnai turi būti nedelsiant gydomi. Draudžiamas ligotų gyvūnų bendravimas su sveikais gyvūnais.

40. Vedžiojant gyvūnus, jodinėjant ar važinėjant arkliais, jiems priteršus, savininkas privalo surinkti ekskrementus. Savininkas taip pat privalo išvalyti ir sutvarkyti gyvūno priterštą viešojo transporto priemonę, liftą ar kitas bendro naudojimo vietas.

41. Sodininkų bendrijų teritorijose ir atvirose savininkų valdose šunys turi būti pririšti arba uždaryti voljeruose.

42. Uždaroje savininko valdoje šunys gali būti nepririšti. Prie įėjimo į valdą (išskyrus patalpas) turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas ir skambutis. Ženklas - baltas ne trumpesnių kaip 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodos spalvos šuns galvos profilis ir užrašas – “Nepririštas šuo”. Ženklas turi būti gerai matomas tiek dienos tiek nakties metu. Už asmenų, įsibrovusių į uždarą savininko valdą, sužalojimą, jei yra įspėjamasis ženklas, savininkas neatsako.

43. Rakinamose patalpose (butuose, gyvenamuose namuose, sandėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose, garažuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi.

44. Sarginiai šunys gali būti laikomi nepririšti uždarose įmonių, organizacijų teritorijose, automobilių (autotransporto) stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose. Prie įėjimo turi būti pakabintas perspėjamasis ženklas ir skambutis. Ženklas - baltas ne trumpesnių kaip 25 cm kraštinių trikampis ar stačiakampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodos spalvos šuns galvos profilis ir užrašas – “Nepririštas šuo”.Ženklas turi būti gerai matomas tiek dienos tiek nakties metu.

45. Už asmenų, įsibrovusių į uždarą įmonių, organizacijų, automobilių (autotransporto) stovėjimo aikštelių ar kitų objektų teritoriją, apkandžiojimą, jei yra įspėjamasis ženklas, savininkas neatsako.

46. Vagystės, pagrobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo, įsibrovimo atveju savininkas turi teisę panaudoti šunį kaip gynybos priemonę.

47. Savininkai privalo užtikrinti, kad gyvūnų keliamas triukšmas neviršytų nustatytų higienos normų (HN-33-2001 „Akustinis triukšmas“. Ekvivalentinis garso lygis 40 dBA - nuo 7.00 val. iki 23.00 val. ir 30 dBA - nuo 23.00 val. iki 7.00 val.).

48. Gyvūnų savininkai turi užtikrinti, kad laikomi gyvūnai (ypač šunys) netrukdytų ramybės šalia esančių namų, butų gyventojams dienos metu, kai gyvūnai paliekami gyvenamose patalpose vieni.

49. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai ir/ar turtui, išskyrus 42, 45 ir 46 punktus.

50. Savininkai, persikėlę gyventi į naują vietą ar atvykę gyventi į miestą (seniūniją), per 14 dienų privalo įregistruoti gyvūnus (potencialius pasiutligės platintojus).

IV. Agresyvių ir pavojingų GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

51. Pavojingi gyvūnai, agresyvūs šunys laikomi pagal Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.

52. Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus.

53. Užpuolus gyvūnui, galima gintis įvairiomis gynybos priemonėmis, nesukeliant pavojaus aplinkiniams žmonėms.

54. Leidimai įsigyti, veisti, dresuoti agresyvius šunis ir jais prekiauti išduodami, sustabdomi ir panaikinami vadovaujantis Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų taisyklių reikalavimais. Leidimus išduoda Utenos rajono savivaldybės administracijos seniūnijų seniūnai.

55. Agresyvius šunis gali dresuoti tik asmenys, turintys Savivaldybės administracijos seniūnijų išduotą leidimą ir Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą.

V. LAUKINIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS, LAIKYMAS IR JAUKINIMAS

56. Fiziniai ir juridiniai asmenys gali rinkti zoologines kolekcijas, taip pat gaudyti, laikyti ir jaukinti laukinius gyvūnus vadovaujantis Vyriausybės įgaliotų institucijų patvirtintų taisyklių nustatytos tvarkos. (1.17.)

57. Atsitiktinai patekę nelaisvėn laukiniai gyvūnai turi būti grąžinti į laisvę, o jeigu to padaryti negalima, - globojami pagal Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo taisyklių reikalavimus.

VI. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ LAIKYMAS (1.15.)

58. Utenos mieste ir rajone ūkio pastatai, kuriuose laikomi ūkinės paskirties gyvūnai, turi būti pastatyti ir statomi vadovaujantis Respublikinėmis statybos normomis.

59. Utenos mieste ir rajone ūkinės paskirties gyvūnai ganomi tik privačiose ar išsinuomotose teritorijose.

60. Gyvūnai, auginami arba laikomi maisto, vilnos, odos ar kailių gavybai arba kitais ūkininkavimo tikslais, turi būti laikomi vadovaujantis Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

61. Ūkinės paskirties gyvūnai mieste gali būti laikomi tik savininko atskiroje nuosavoje ar nuomojamoje uždaroje valdoje prie nuosavo ar nuomojamo gyvenamo namo arba specialiai ūkiniams gyvūnams laikyti pastatytuose ūkiniuose pastatuose prie daugiabučių namų, turint Savivaldybės komisijos leidimą. Leidimas išduodamas neribotam laikui konkrečiai gyvūnų rūšiai ir kiekiui. Pasikeitus nors vienai šių sąlygų, leidimas išduodamas iš naujo.

62. Mėšlas kaupiamas uždarose patalpose iki 1 kub. M. tūrio. Srutos renkamos į sandarią duobę, kuri pripildoma ne daugiau kaip 2/3 tūrio ir išvaloma bei dezinfekuojama.

63. Utenos mieste ir rajone srutos ir mėšlas tvarkomi vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.

64. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų gyvulių apskaitos žurnalą, atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą.

65. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses arba graužikus;

66. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpose reguliariai turi būti atliekama deratizacija, dezinsekcija, dezinfekcija.

67. Gyvūnų laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami praneša Utenos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir imasi būtiniausių priemonių, kad liga neplistų.

68. Ūkinės paskirties gyvūnai nepririšti gali būti laikomi tik uždaroje savininko valdoje. Atviroje savininko valdoje ūkinės paskirties gyvūnai laikomi taip, kad nepadarytų žalos greta esančių valdų savininkų nuosavybei, nesužalotų žmonių. Už savininko valdų ūkinės paskirties gyvūnai vedami tik su pavadėliu.

VII. ŠUNŲ IR KAČIŲ BEI ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ REGISTRAVIMAS IR IDENTIFIKAVIMAS

69. Gyvūnų savininkai privalo registruoti šunis ir kates (mieste kates registruoti privaloma, kaimo seniūnijose - rekomenduotina). Gyvūnų savininkai, gyvenantys daugiabučiuose namuose Utenos mieste moka nustatyto dydžio mokestį:

Šuns registravimas Utenos mieste – 10,00 Lt;

Katės registravimas Utenos mieste – 5,00 Lt .

Už perregitravimą mokestis neimamas.

70. Utenos miesto ir rajono kaimo teritorijose visi veisliniai ir neveisliniai šunys ir katės (katės tik mieste, kaimo seniūnijose - rekomenduotina), yra registruojami seniūnijose arba jų parinktose įmonėse, kurios yra sudariusios sutartis su seniūnijomis.

71. Kiekvienam šuniui ar katei išduodamas registracijos pažymėjimas ir žetonas arba įvedamas mikroprocesorius ar padaroma tatuiruotė.

72. Parinktos šunis ir kates registruojančios įmonės ar seniūnijos tvarko šunų ir kačių registracijos žurnalus ir teikia informaciją Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui 1 kartą per ketvirtį (taisyklių 2 priedas).

73. Agresyvūs šunys registruojami pagal taisykles, kurias nustato Vyriausybės įgaliotos institucijos.

74. Esant poreikiui šunį ar katę identifikuoti įvedant mikroprocesorių ar darant tatuiruotę, apie šių paslaugų atlikimo vietas gyvūno šeimininką informuoja Utenos rajono savivaldybės administracijos seniūnijos.

75. Ūkinės paskirties gyvūnų registravimas ir identifikavimas turi būti vykdomas laikantis gyvulių registravimo ir identifikavimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

76. Nuo gyvūnų registravimo mokesčio, savivaldybės tarybos sprendimu, gali būti atleidžiami:

- visų grupių invalidai, vieniši pensininkai;

- asmenys, turintys policijos, krašto ir priešgaisrinės apsaugos, žmonių gelbėjimo tarnybų pažymas apie šunų reikalingumą tų tarnybų veiklai.

VIII. GYVŪNŲ VEŽIMAS(1.4.)

77. Gyvūnai turi būti vežami laikantis vežimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba;

78. Gyvūnus galima vežti tik specialiai pritaikytomis ir tinkamomis tai gyvūno rūšiai transporto priemonėmis.

79. Draudžiama vežti neidentifikuotą gyvūną, o potencialų pasiutligės platintoją, - neskiepytą nuo pasiutligės.

80. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai, turi būti vežami atskirai.

81. Visuomeninėse transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo ir šias taisykles. Keliaudamas savininkas privalo turėti šuns ar katės dokumentus, pagal kuriuos galima būtų gyvūną identifikuoti, įvertinti jo sveikatos būklę, vakcinacijos datą ir skiepų galiojimą.

82. Gyvūnų judėjimo ne komerciniais tikslais tvarką ES šalyse numato EB reglamentas Nr. 998/2003.

83. Atvežę šunį ar katę iš kitų valstybių, savininkai privalo informuoti teritorinę Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą ir vykdyti jos reikalavimus.

IX. VETERINARINIAI REIKALAVIMAI

84. Naminiai gyvūnai - potencialūs pasiutligės platintojai,- kasmet turi būti skiepijami nuo pasiutligės. Šunys, katės pirmą kartą skiepijami suėjus 3 mėnesių amžiui. Bendrijų pirmininkai sudaro ir perduoda teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Utenos rajono savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriui savo bendrijose laikomų gyvūnų sąrašus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kontroliuoja, kad gyvūnai, esantys pateiktuose sąrašuose, būtų paskiepyti.

85. Jei gyvūnas apdraskė, apkandžiojo ar kitaip sužeidė žmogų ar gyvūną, savininkas apie tai nedelsdamas privalo pranešti Utenos visuomenės sveikatos centrui ir teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Tokį gyvūną, jei savininkas negali pateikti pažymėjimo apie galiojančius skiepus, savininkas privalo izoliuoti 10 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti. Visas išlaidas, susijusias su gyvūno karantinavimu, apmoka jo savininkas.

86. Jei gyvūnas nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti lavoną gaišimo vietoje ir skubiai pranešti teritorinei Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.

87. Visos gydymo įstaigos, į kurias pateko apkandžioti žmonės, privalo apie tai pranešti Visuomenės sveikatos centrui.

88. Gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.

X. DRAUDŽIAMA

89. Laikyti neregistruotus gyvūnus. Gyvūnai privalo būti užregistruojami, kol jiems sueis 4 mėnesiai.

90. Gyvūną, kurio egzistavimas priklauso nuo žmogaus rūpinimosi, palikti be priežiūros;

91. Nesant grėsmės asmens sveikatai, gyvybei ar turtui, sužeisti ar numarinti gyvūną, jį gąsdinti ir erzinti;

92. Numarinti gyvūną skandinant, mušant, smaugiant arba užkasant, naudoti metodus ar vaistus, kurių pasekmės negali būti kontroliuojamos;

93. Naudoti gyvūnus kaip taikinius;

94. Ruošti gyvūnus tarpusavio kautynėms, organizuoti gyvūnų tarpusavio kovas arba kovas su gyvūnais;

95. Mokyti ar dresuoti gyvūnus nuolat juos baudžiant;

96. Laikyti netinkamomis tai gyvūno rūšiai sąlygomis, laikyti daugiau gyvūnų , nei numatyta pastato, tvarto, voljero ar aptvaro teritorijos projekte;

97. Nesirūpinti gyvūno sveikata, nesuteikti jam susirgus veterinarinės pagalbos, laikyti be maisto, vandens, kankinti;

98. Naudoti benamius gyvūnus tyrimo ir mokymo tikslams, naikinti juos nesugavus, išskyrus tuos atvejus, kai kyla epizootijos pavojus;

99. Naudoti natūralias gyvūnų galimybes stimuliuojančias medžiagas, išskyrus tas, kurių naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;

100. Leisti gyvūnams laisvai bėgioti masinio žmonių susibūrimo vietose, mokyklų, sveikatos apsaugos įstaigų, vaikų lopšelių-darželių teritorijose, sporto ir vaikų žaidimo aikštelėse, paplūdimiuose, parkuose ir skveruose (išskyrus tuos, kuriuose įrengtos vedžiojimo vietos). Iki pažymėtos vedžiojimo vietos, aikštelės, gyvūnai vedami už pavadėlio.

101. Išleisti vienus šunis į laiptines, kiemus ir kitas bendro naudojimo vietas.

102. Laikyti gyvūnus maisto produktų gamybos ir prekybos įmonėse, viešojo maitinimo įstaigose, daugiabučių namų bendro naudojimo patalpose;

Išimtis: Išimties tvarka gyvūnus leidžiama laikyti mokyklose, vaikų lopšeliuose-darželiuose, kitose ugdymo įstaigose, sanatorijose, neprieštaraujant įstaigų vadovybei ir suderinus su teritorine Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba bei Visuomenės sveikatos centru.

103. Naudoti gyvūnų priežiūrai smėlį iš vaikų žaidimo aikštelių smėlio dėžių, pilti į jas gyvūnų užterštą smėlį;

104. Prekiauti gyvūnais nenumatytose tam vietose ar nesilaikant Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintų prekybos taisyklių.

105. Visuomenės informavimo priemonėse skleisti antihumanišką elgesį su gyvūnais.

106. Vestis šunį į liftą, jei prieštarauja kiti lifte esantys žmonės.

107. Teritorijos apsaugai naudoti priemones, žalojančias gyvūnus.

108. Draudžiama daugiabučių namų gyvenamosiose ar ūkinės paskirties patalpose (sandėliukuose, rūsiuose) laikyti ir bendrosios paskirties teritorijose (skveruose, parkuose, pakelėse, miesto miškuose ir kitose) ganyti ūkinės paskirties gyvūnus bei kaupti mėšlą.

109. Draudžiama pririšti gyvulius šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui.

110. Leisti žaisti vaikams gyvūnų vedžiojimo vietose, aikštelėse.

XI. AIKŠTELIŲ ŠUNIMS VEDŽIOTI ĮRENGIMAS IR PRIEŽIŪRA

111. Aikštelės šunims vedžioti gali būti įrengiamos bendro naudojimo želdynuose, parkuose, miestų miškuose, neužstatytuose žemės plotuose, atsižvelgiant į registruotų šunų skaičių. Tai aptvertos kietos dangos arba žolės aikštelės.

112. Žemės plotas aikštelei skiriamas Utenos rajono savivaldybės tarybos sprendimu.

113. Įrengtos aikštelės žymimos užrašu "Aikštelė šunims vedžioti" ir apvaliu 25 cm skersmens ženklu, kurio mėlyname fone pavaizduotas baltas šuns siluetas.

114. Šunų vedžiojimo aikštelėse turi būti: urnos šiukšlėms, suolai, dėžės su smėlio atsargomis bei sandariai uždaromos talpos šunų ekskrementams supilti. Rekomenduojama įrengti šunų dresūrai reikalingą minimalų inventorių.

115. Aikštelės turi būti prižiūrimos pagal sanitarinius higieninius reikalavimus ir teritorijų priežiūros taisykles. Jos turi būti nuolat valomos, tamsiu paros metu apšviestos.

116. Aikštelės ir smėlio su ekskrementais dėžės turi būti dezinfekuojamos ne rečiau kaip vieną kartą per mėnesį, vasarą - kas 10 dienų.

117. Atlikti darbai registruojami atitinkamuose žurnaluose.

XII. VISUOMENĖS ŠVIETIMAS

118. Visuomenės švietimą gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo klausimais organizuoja mokyklos ir kitos ugdymo įstaigos, Gyvūnų mylėtojų draugija ar kitos visuomeninės gyvūnų globos organizacijos, veterinarijos tarnybos, Utenos rajono savivaldybė, Lietuvos kinologų draugijos klubai, visuomenės informavimo priemonės ir t.t.

119. Utenos rajono savivaldybė remia gyvūnų mylėtojų draugiją ar kitas visuomenines gyvūnų globos organizacijas, kurios šviečia visuomenę, rūpinasi laukinių paukščių ir žvėrių bei benamių gyvūnų gydymu ir priežiūra.

120. Mokymui ir tyrimams gyvūnai gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti pagal Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo reikalavimus ir Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.

XIII. BENAMIŲ GYVŪNŲ GAUDYMO, GLOBOS KARANTINAVIMO, NAIKINIMO IR UTILIZAVIMO TARNYBOS (TOLIAU - GYVŪNŲ GLOBOS IR KONTROLĖS TARNYBA) DARBO REGLAMENTAS

121. Jeigu viešoje vietoje šalia gyvūno nėra šeimininko, gyvūnas laikomas benamiu.

122. Benamių gyvūnų gaudymu, globa, karantinavimu, numarinimu užsiima fiziniai ar juridiniai asmenys, turintys sutartis su Utenos rajono savivaldybės administracijos seniūnijomis. Paslaugų kokybės kontrolę atlieka Utenos rajono savivaldybės administracija, Utenos apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas. Seniūnai yra pagrindinė atsakinga koordinacinė grandis savivaldybės nustatytiems gyvūnų gaudymo, globos, karantinavimo, numarinimo ir utilizavimo darbams įgyvendinti konkrečios seniūnijos teritorijoje.

123. Draudžiama naikinti benamius gyvūnus jų nesugavus, naudojant šaunamąjį ginklą, kuokas ir kitą brutalią įrangą, išskyrus atvejus, kai gyvūnas tiesiogiai kelia grėsmę žmogui ir kitaip jo neįmanoma sutramdyti bei esant epizootijos pavojui.

124. Visi sugauti gyvūnai turi būti registruojami registracijos žurnale.

125. Sugauti benamiai gyvūnai, pasibaigus karantinavimo laikui ir/ar nesuradus naujų šeimininkų, gali būti tik užmigdomi.

126 Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba privalo rūpintis, kad būtų atrasti gyvūnų savininkai ar surasti nauji šeimininkai.. Šios tarnybos darbuotojai yra atsakingi už šuns, katės ar kito gyvūno sunaikinimą ir gali būti įstatymų nustatyta tvarka patraukti administracinėn atsakomybėn, jei nesilaiko nustatytų reikalavimų.

127. Jei pagaunamas šuo ar katė, kurio savininką įmanoma identifikuoti (gyvūnas turi antkaklį, žetoną su adresu ar kodu, tatuiruotę ir pan.), Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos darbuotojas privalo pranešti gyvūno savininkui, užregistruodamas tai žurnale, kuriame turi pasirašyti ir gyvūno savininkas, atsiimdamas gyvūną.

128. Savininkas, atsiimdamas sugautą gyvūną, privalo pateikti galiojančius registracijos dokumentus, įrodančius gyvūno priklausomybę, ir sumokėti už jo laikymą ir priežiūrą nustatytą mokestį. Jei gyvūnas nebuvo iki šiol užregistruotas, savininkas privalo gyvūną pirmiausiai užregistruoti ir tik tada jį atsiimti.

129. Kai pagaunamas šuo ar katė, kurio savininko identifikuoti neįmanoma, pagautasis gyvūnas laikomas dešimt parų. Laikymo paros skaičiuojamos nuo to momento, kada buvo pranešta plačiąjai visuomenei apie beglobio gyvūno sugavimą. Jei per tą laikotarpį neatsiranda savininkas ar asmuo norintis priglausti gyvūną, Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba tampa gyvūno savininku. Tada gyvūnas gali būti numarinamas (užmigdomas) arba laikomas toliau Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos sąskaita.

130. Gyvūnų globos ir kontrolės tarnyba apie naujai pagautus gyvūnus paros laikotarpyje informuoja gyvūnų globa besirūpinančią visuomeninę organizaciją, o plačiąją visuomenę per 4-5 dienas, bent dviejuose iš vietinių laikraščių paskelbiant apie pagautą gyvūną, nurodant jo veislę (jei tokia nustatoma), lytį, apytikrį amžių ir kitus išskirtinius požymius.

XIV. KITA VEIKLA

131. Gyvūnų parodos, apžiūros, varžybos gali būti rengiamos tik gavus teritorinės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštišką leidimą. Prašymą dėl leidimo išdavimo organizatoriai pateikia ne vėliau kaip likus savaitei iki renginio.

132. Leidžiama steigti gyvūnų prieglaudas, viešbučius, kirpyklas ir kitas gyvūnus aptarnaujančias įstaigas. Jų veiklą reglamentuoja Registro centre įregistruoti įstatai, suderinti su savivaldybe, Utenos visuomenės sveikatos centru ir teritorine Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba.

XV. TAISYKLIŲ VYKDYMO KONTROLĖ IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS

133. Šių taisyklių kontrolę pagal savo kompetenciją vykdo Utenos rajono savivaldybė, Utenos rajono policijos komisariatas, Aplinkos ministerijos Utenos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Utenos visuomenės sveikatos centras, Utenos apskrities valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Kontroliuojančių institucijų pareigūnų teises apibrėžia Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo 19 straipsnis.

134. Iš savininkų, nevykdančių gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam savininkui ar numarinti.

135. Gyvūnų savininkai, pažeidę Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisykles Utenos mieste ir rajone baudžiami administracine tvarka pagal Administracinės teisės pažeidimų kodeksą.

XVI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

136. Gyvūnų šeimininkai, laikantys vyresnius kaip 1 mėnesio gyvūnus (šunis, mieste ir kates), per 3 mėnesius nuo taisyklių pasirodymo vietinėje spaudoje, privalo gyvūnus registruoti arba perregistruoti seniūnijose arba jų parinktose įmonėse, kurios yra sudariusios sutartis su seniūnijomis.

137. Visuomeninės gyvūnų globos organizacijos gali vykdyti Lietuvos Respublikos Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo bei šių taisyklių visuomeninę priežiūrą.

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių Utenos mieste ir rajone 1 priedas.

I. Kovinių šunų veislės ir jų mišrūnai:

Amerikiečių pitbulterjeras;
Bandogas (amerikiečių mastifas).

II. Pavojingų šunų veislės ir jų mišrūnai:

Amerikiečių stafordšyro terjeras;
Stafordšyro bulterjeras;
Amerikiečių buldogas;
Argentinos dogas;
Fila Brasileiro (Brazilų mastifas);
Kangalas (Turkų aviganis);
Kaukazo aviganis;
Pietų Rusijos aviganis.

Gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo taisyklių Utenos mieste ir rajone 2 priedas

Šunų ir kačių registracijos žurnalas

 

 

Eil. Nr.	Registracijos data	Gyvūno žetono numeris	Gyvūno		Juridinių asmenų gyvūnų registracija			Fizinių asmenų gyvūnų registracija
			pavadinimas	veislė, vardas, kitos žymės	Juridinis asmuo (įmonės pavadinimas, kodas, adresas)	Atsakingo asmens vardas, pavardė	Kontaktiniai telefonai, elektroninio pašto adresas	Fizinis asmuo (vardas, pavardė, asmens kodas)	Gyvenamoji vieta	Kontaktiniai telefonai, elektroninio pašto adresas